Grybai žiemą: ką galima rasti Lietuvos miškuose šaltuoju sezonu

Daugelis grybautojų krepšius padeda į sandėliuką vos tik nukrinta paskutiniai lapai. Tačiau grybai žiemą nedingsta visai. Kai kurios rūšys mėgsta vėsą, auga ant negyvos medienos ir net po šalnų atsigauna, kai tik atšyla. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką galima rasti Lietuvos miškuose nuo lapkričio iki kovo, kur ieškoti ir kokių atsargumo taisyklių laikytis.
Kodėl grybai žiemą apskritai auga
Grybas, kurį renkame, yra tik vaisiakūnis. Tikrasis organizmas, vadinamas grybiena, gyvena dirvoje arba medienoje ištisus metus. Daugumai rūšių vaisiakūniams formuoti reikia šilumos ir drėgmės, todėl jų sezonas baigiasi spalį. Tačiau yra grybų, kurie prisitaikė prie vėsos. Jie formuoja vaisiakūnius esant vos keliems laipsniams šilumos, o kai kurie gali sušalti, atitirpti ir toliau augti.
Lietuvos žiemos pastaraisiais metais dažnai būna permainingos: šalčius keičia atlydžiai, sniegas ilgai neišsilaiko. Tokiomis sąlygomis žieminiai grybai pasirodo ne vieną kartą per sezoną. Geriausias laikas jų ieškoti yra kelios dienos po atlydžio, kai temperatūra laikosi virš nulio, o oras drėgnas.
Kokie grybai žiemą auga Lietuvoje
Žiemos grybų sąrašas nėra ilgas, tačiau jis gana įvairus. Dauguma jų auga ant kelmų, nuvirtusių kamienų ar gyvų medžių, todėl ieškoti reikia ne samanose, o aukščiau.
Aksomakotė žiemabudė
Tai bene žinomiausias žiemos grybas. Jis auga kekėmis ant lapuočių medžių, ypač gluosnių, tuopų ir drebulių. Kepurėlė medaus ar oranžinės spalvos, lipni, o kotas apačioje tamsus ir aksominis. Šį grybą galima rasti nuo vėlyvo rudens iki pavasario, net per atlydžius sausį. Parduotuvėse parduodami balti, ilgakočiai grybai, vadinami enoki, yra ta pati rūšis, tik auginta tamsoje.
Gausioji kreivabudė
Kreivabudės auga ant silpstančių ar negyvų lapuočių, ypač ant tuopų, bukų ir beržų. Jos dažnai formuoja kelių aukštų „lentynas“. Kepurėlė pilka, rusva ar melsva, lakšteliai balti ir nusileidžia ant trumpo, šoninio koto. Pirmieji šalčiai šių grybų nesustabdo, todėl lapkritį ir gruodį jų būna daugiausia.
Judo ausis
Šis drebučių konsistencijos grybas primena rudą ausį. Jis auga ant šeivamedžių ir kitų lapuočių šakų. Sausuoju metu susitraukia ir sukietėja, o po lietaus vėl išbrinksta. Judo ausį galima rasti beveik visus metus, tačiau žiemą ją pastebėti lengviausia, nes nėra lapų.
Pintys ir kempės
Ant medžių kamienų matysite ir daug kietų, sumedėjusių grybų: tikrąją pintį, beržinę kempę, įvairiaspalvę kempę. Dauguma jų nevalgomi, tačiau įdomūs stebėti ir fotografuoti. Jie padeda mokytis pažinti miško ekosistemą, nes kiekvienas yra susijęs su konkrečiais medžiais.
Kur ieškoti žiemos grybų
Žiemos grybai mėgsta drėgnas, nuo vėjo apsaugotas vietas. Verta apžiūrėti:
- Upių ir upelių pakrantes. Čia auga gluosniai ir tuopos, ant kurių dažnai randama žiemabudžių ir kreivabudžių.
- Senus parkus ir alėjas. Seni medžiai su pažeidimais ir drevėmis yra puiki terpė medieną ardantiems grybams.
- Kirtavietes ir vėjovartas. Nuvirtę kamienai ir kelmai yra pagrindinė žiemos grybų buveinė.
- Pamiškes ir krūmynus. Šeivamedžių sąžalynuose verta paieškoti Judo ausų.
Patogu tai, kad žiemą miške matomumas daug geresnis. Ryškiai oranžinės žiemabudžių kekės ant tamsios žievės pastebimos iš toli, ypač jei aplink sniegas.
Kada geriausia eiti grybauti žiemą
Svarbiausias veiksnys yra temperatūra. Jei kelias dienas iš eilės laikosi šiluma, o naktimis nešąla, žiemos grybai sparčiai auga. Po ilgo šalčio verta palaukti bent dviejų trijų šiltesnių dienų. Taip pat naudinga stebėti kritulius: lietus ar tirpstantis sniegas suteikia drėgmės.
Kitas patarimas yra užsirašyti radimo vietas. Medieną ardantys grybai ant to paties kelmo ar kamieno auga kelerius metus iš eilės, kol mediena suyra. Paprasti grybautojo užrašai padės kitą žiemą sugrįžti į tas pačias vietas.
Saugumas: žiemos grybai irgi turi pavojingų dvynių
Žiemą rūšių mažiau, tačiau tai nereiškia, kad suklysti neįmanoma. Pavyzdžiui, ant kelmų rudenį ir švelniomis žiemomis gali augti mirtinai nuodinga eglinė kūgiabudė. Ji panaši į kitus smulkius, rudus kelmų grybus, todėl tokių rūšių pradedantiesiems geriau nerinkti visai. Taip pat ant kelmų auga kartoka ir nuodinga puokštinė kelmabudė.
Pagrindinės taisyklės lieka tos pačios kaip ir vasarą:
- Rinkite tik tuos grybus, kuriuos atpažįstate visiškai tikrai.
- Tikrinkite kelis požymius: kepurėlę, lakštelius, kotą, sporų atspaudą, kvapą.
- Žiemabudžių sporų atspaudas yra baltas. Rudas atspaudas rodo, kad tai kita rūšis.
- Nevalgykite grybų žalių ir neragaukite nežinomų rūšių.
- Jei abejojate, palikite grybą miške.
Daugiau apie bendras taisykles rasite straipsnyje kaip saugiai grybauti.
Kaip pasiruošti žiemos išvykai
Žiemos grybavimas reikalauja šiek tiek kitokios įrangos nei vasarą. Pasiimkite šiltus, neperšlampamus batus ir pirštines, kurias lengva nusimauti. Grybai dažnai auga aukščiau, todėl pravers ilgesnis peilis ar net nedidelis sodo pjūklelis storoms šakoms. Krepšyje turėkite popierinių maišelių, kad skirtingos rūšys nesusimaišytų. Diena trumpa, todėl išvykite anksčiau ir pasiimkite žibintuvėlį.
Jei planuojate eiti į nepažįstamą mišką, atsisiųskite žemėlapį į telefoną. Šaltyje baterija senka greičiau, todėl verta turėti išorinę bateriją. Taip pat praneškite artimiesiems, kur einate.
Kaip paruošti žiemos grybus
Žiemabudės ir kreivabudės yra puikios keptuvėje. Žiemabudžių kotai kieti, todėl jie dažniausiai nupjaunami, o kepurėlės naudojamos sriuboms, troškiniams ir padažams. Lipnią odelę patartina nuplauti. Kreivabudės tinka kepti, troškinti su grietine ar dėti į sriubas. Judo ausys dažniausiai naudojamos Azijos virtuvėje: jos išverdamos ir pridedamos prie salotų ar keptų daržovių.
Visus laukinius grybus prieš valgant reikia termiškai apdoroti. Jei rasite daugiau, nei suvalgysite, grybus galima užšaldyti arba išdžiovinti.
Žiemos grybavimas kaip mokymosi laikas
Žiema yra puikus metas mokytis net ir tiems, kurie neplanuoja nieko valgyti. Rūšių mažiau, todėl lengviau įsiminti jų požymius. Galima fotografuoti, daryti sporų atspaudus, lyginti radinius su aprašymais grybų kataloge. Tokie pasivaikščiojimai lavina akį, ir kitą vasarą grybus atpažinsite greičiau.
Be to, žiemos miškas tylus ir ramus. Net jei grybų nerasite, pasivaikščiojimas gryname ore yra puikus būdas praleisti laisvadienį.
Dažniausios žiemos grybautojų klaidos
Pirmoji klaida yra skubėjimas. Žiemą radus grybų kekę norisi ją kuo greičiau nupjauti, tačiau verta sustoti ir patikrinti visus požymius. Antroji klaida yra senų, sušalusių ir atitirpusių grybų rinkimas. Jei vaisiakūnis tapo vandeningas, gleivėtas ar nemaloniai kvepia, jis jau genda ir valgyti netinka. Rinkite tik tvirtus, šviežius egzempliorius.
Trečioji klaida yra rinkimas prie kelių ir pramonės objektų. Grybai kaupia sunkiuosius metalus ir kitus teršalus, todėl pakelių medžiai ar gamyklų teritorijos nėra tinkama vieta. Ketvirtoji klaida yra grybų laikymas plastikiniuose maišeliuose. Juose grybai prakaituoja ir greitai genda, todėl naudokite krepšį ar popierių. Galiausiai nepamirškite, kad ir žiemą galioja miško lankymo taisyklės bei privačios žemės ribos.
Apibendrinimas
Grybai žiemą Lietuvoje nėra retenybė, jei žinote, kur ieškoti. Aksomakotės žiemabudės, gausiosios kreivabudės ir Judo ausys pasirodo per atlydžius ant kelmų ir lapuočių medžių. Ieškokite jų upių pakrantėse, parkuose ir kirtavietėse, praėjus kelioms šiltesnėms dienoms. Laikykitės tų pačių saugumo taisyklių kaip vasarą ir neskubėkite: geriau grybą palikti miške, nei rizikuoti sveikata.