Pereiti prie turinio

Vasarinis baravykas

Boletus reticulatus

Dar vadinamas: ąžuolinis baravykas, tinkliškasis baravykas, Boletus aestivalis

Valgomas Birželis, Gegužė, Liepa

Valgomas. Tinkamas maistui tinkamai paruošus. Vis tiek būtina 100 % atpažinti.

Vasarinis baravykas
Nuotrauka: George Chernilevsky, Wikimedia Commons, Public domain

Atpažinimo požymiai

Patikrinkite visus punktus, o ne vieną. Vienas sutampantis požymis nieko nereiškia — būtent taip įvyksta dauguma apsinuodijimų.

Kepurėlė
6–25 cm, pusrutulio, vėliau pagalvėlės formos, šviesiai ruda, rusva ar lazdyno riešuto spalvos, matinė, sausa, dažnai suskilinėjusi.
Apatinė dalis
Vamzdeliai jauni balti, vėliau gelsvi ir alyvuogių žali, spalvos nekeičia.
Kotas
6–15 cm, storas, rusvas, visas padengtas ryškiu šviesiu tinkleliu iki pat pagrindo.
Minkštimas
Baltas, tvirtas, perpjautas spalvos nekeičia.
Sporų atspaudas
Alyvuogių rudas
Kvapas
Malonus, grybiškas, riešutinis.
Kur auga
Lapuočių ir mišrūs miškai, ąžuolynai, liepynai, parkai, ypač šiltose, šviesiose vietose.

Su kuo painiojama

Aitrusis pušynbaravykis

Nevalgomas

Aitriojo pušynbaravykio tinklelis tamsus, vamzdeliai rausvėja, skonis labai kartus.

Šėtonbaravykis

Nuodingas

Šėtonbaravykio kepurėlė balkšva, vamzdeliai raudoni, kotas raudonas, minkštimas mėlynuoja. Nuodingas.

Tikrinis baravykas

Valgomas

Tikrinis baravykas auga vėliau, kepurėlė lipnesnė, tamsesnė, tinklelis dažniausiai tik viršutinėje koto dalyje. Valgomas.

Vasarinis baravykas yra pirmasis baravykų sezono pranašas. Kai tikriniai baravykai dar tik ruošiasi, ąžuolynuose ir liepynuose jau gali pasirodyti šie stambūs, šviesiai rudi grybai su ryškiu tinkleliu ant koto. Jie vertinami ne mažiau nei tikriniai baravykai: minkštimas tvirtas, baltas, aromatingas, puikiai tinka ir kepti, ir džiovinti. Lietuvoje ši rūšis vadinama ir ąžuoliniu ar tinkliškuoju baravyku.

Lotyniškas pavadinimas Boletus reticulatus reiškia „tinkliškasis baravykas“. Anksčiau jis vadintas Boletus aestivalis – „vasariniu“, nes tai viena anksčiausiai pasirodančių baravykų rūšių.

Kaip atpažinti vasarinį baravyką

  1. Kepurėlė. 6–25 cm skersmens, jauna pusrutulio, vėliau pagalvėlės formos. Spalva šviesiai ruda, rusva, lazdyno riešuto ar kava su pienu. Paviršius matinis, sausas, švelniai aksominis, nelipnus net drėgnu oru. Sausu metu dažnai suskilinėja į smulkius laukelius.
  2. Vamzdeliai. Jauni balti, vėliau gelsvi, galiausiai alyvuogių žalsvi. Paspaudus spalvos nekeičia.
  3. Kotas. 6–15 cm aukščio, storas, statinės ar kuokos formos, šviesiai rudas. Visas, nuo viršaus iki apačios, padengtas aiškiu šviesiu tinkleliu. Tai svarbus skirtumas nuo tikrinio baravyko.
  4. Minkštimas. Baltas, tvirtas, perpjautas nemėlynuoja ir neraudonuoja.
  5. Kvapas ir skonis. Malonus, grybiškas, šiek tiek riešutinis. Skonis švelnus, nekartus.
  6. Sporų atspaudas. Alyvuogių rudas.

Kur ir kada auga

Vasarinis baravykas yra mikorizinis grybas, susijęs su lapuočiais medžiais. Lietuvoje jis dažniausiai auga prie ąžuolų, liepų, skroblų, rečiau bukų ar lazdynų. Jį galima rasti ąžuolynuose, mišriuose lapuočių miškuose, senuose parkuose, dvarų sodybose, alėjose ir net kapinėse, kur auga seni ąžuolai ir liepos. Mėgsta šiltas, šviesias, gerai įšylančias vietas ir derlingą dirvą.

Sezonas prasideda gegužės pabaigoje ar birželį, kai po šiltų lietų pasirodo pirmieji grybai. Daugiausia jų būna birželį–liepą, tačiau šiltomis vasaromis jie gali augti iki rugsėjo. Dažnai vasariniai baravykai auga bangomis: po kiekvieno gausesnio lietaus pasirodo nauja grybų partija. Kadangi grybas pasirodo anksti, jį dažnai randa tie, kas vasarą eina į mišką pirmieji. Daugiau patarimų apie sezoną rasite straipsnyje kada ir kur grybauti Lietuvoje.

Kuo skiriasi nuo tikrinio ir pušyninio baravyko

Lietuvoje auga kelios baravykų rūšys, kurios visos yra valgomos ir vertinamos. Jas atskirti padeda keli požymiai:

  • Tikrinis baravykas. Auga daugiausia prie eglių, beržų ir pušų, pasirodo vėliau – liepos pabaigoje ir rudenį. Kepurėlė tamsesnė, rudesnė, drėgnu oru šiek tiek lipni, blizgi. Tinklelis dažniausiai dengia tik viršutinę koto dalį.
  • Pušyninis baravykas. Auga pušynuose, kepurėlė tamsiai raudonai ruda ar vyninė, kotas rusvas.
  • Vasarinis baravykas. Auga prie lapuočių, ypač ąžuolų ir liepų, pasirodo anksčiausiai, kepurėlė šviesi, matinė, dažnai suskilinėjusi, tinklelis ryškus visame kote.

Grybautojams šių rūšių tiksliai skirti nebūtina, nes jos ruošiamos vienodai. Tačiau svarbu skirti baravykus nuo kartaus ir nuodingų grybų.

Su kuo galima painioti

  • Aitrusis pušynbaravykis. Dažniausia klaida. Jo vamzdeliai senstant rausvėja, tinklelis ant koto tamsus, rudas, o skonis labai kartus. Net vienas toks grybas gali sugadinti visą patiekalą. Abejodami palieskite liežuviu mažą minkštimo gabalėlį ir išspjaukite: aitrusis pušynbaravykis bus aiškiai kartus. Šis būdas tinka tik baravykų skyrimui, ne kitų grybų tikrinimui.
  • Šėtonbaravykis. Labai retas Lietuvoje, kepurėlė balkšva ar pilkšva, vamzdeliai ir kotas raudoni, perpjautas minkštimas mėlynuoja. Nuodingas.
  • Raudonkotis baravykas ir kiti mėlynuojantys baravykai. Jų minkštimas perpjautas greitai pamėlynuoja, o vamzdeliai dažnai raudoni ar oranžiniai. Vasarinio baravyko minkštimas spalvos nekeičia.

Kaip rinkti

Vasariniai baravykai dažnai būna sukirmiję, nes vasarą miške gausu vabzdžių. Todėl kiekvieną grybą perpjaukite išilgai ar bent skersai koto. Jei kirmėlių tik koto apačioje, sugadintą dalį nupjaukite ir palikite miške. Labai sukirmijusių grybų nerinkite. Geriausi yra jauni, tvirti grybai su baltais ar gelsvais vamzdeliais. Seni grybai su žaliais, minkštais vamzdeliais tinka tik džiovinti, pašalinus vamzdelių sluoksnį.

Vasarą grybai greitai genda, todėl juos reikėtų kuo greičiau parnešti namo ir sutvarkyti. Karštą dieną nelaikykite krepšio automobilyje saulėkaitoje.

Kaip paruošti

Vasarinis baravykas yra vienas skaniausių grybų, todėl jam tinka beveik visi gaminimo būdai.

  • Kepti. Supjaustykite griežinėliais ir kepkite svieste su česnaku ir čiobreliais 8–10 minučių, kol apskrus. Pagardinkite druska ir pipirais. Tai paprasčiausias ir vienas skaniausių būdų.
  • Sriubos. Švieži ar džiovinti vasariniai baravykai suteikia sriubai stipraus aromato. Išbandykite grybų sriubą su baravykais.
  • Džiovinti. Dėl tvirto minkštimo ir mažo vandens kiekio jie puikiai džiūsta. Plačiau – kaip džiovinti grybus.
  • Rizotas ir makaronai. Puikus pasirinkimas grybų rizotui ar makaronams su grietinėle.
  • Marinuoti. Jauni, maži grybai puikiai tinka marinavimui.
  • Šaldyti. Jaunus grybus galima šaldyti žalius, supjaustytus, o vyresnius geriau apkepti.

Visada valgykite baravykus gerai termiškai apdorotus.

Maistinė vertė

Baravykai priskiriami prie vertingiausių grybų. Juose yra baltymų, skaidulų, kalio, fosforo, seleno, B grupės vitaminų ir antioksidantų. Kalorijų nedaug, todėl jie tinka ir lengvesnei mitybai. Tačiau, kaip ir visi grybai, baravykai sunkiau virškinami, todėl nereikėtų jų valgyti labai dideliais kiekiais.

Įdomūs faktai

  • Vasariniai baravykai gali užaugti labai stambūs: kepurėlė iki 25–30 cm, o grybas sverti daugiau nei kilogramą.
  • Italijoje ši rūšis kartu su tikriniu ir pušyniniu baravyku parduodama „porcini“ pavadinimu.
  • Kepurėlės suskilinėjimas atsiranda sausu oru, kai paviršius džiūsta greičiau nei grybas auga.

Dažni klausimai

Ar vasarinį baravyką galima valgyti žalią? Nors kai kuriose šalyse jauni baravykai valgomi ploni pjaustyti žali, laukinius grybus saugiau valgyti termiškai apdorotus. Taip sumažinama ir mikroorganizmų, ir parazitų rizika.

Kodėl vasariniai baravykai dažniau sukirmiję nei rudeniniai? Vasarą šilta, todėl musės ir kiti vabzdžiai, kurių lervos minta grybais, yra aktyvesni. Rudenį, atvėsus orams, jų mažiau.

Ar galima rasti vasarinių baravykų rudenį? Taip, šiltais rudenimis pavienių grybų pasitaiko ir rugsėjį, tačiau tuo metu dažniau randami tikriniai baravykai.

Kaip išsaugoti didelį derlių? Geriausia dalį grybų džiovinti, dalį užšaldyti, o jaunus marinuoti. Taip baravykų skoniu galėsite mėgautis visus metus.

Prieš valgydami baravykus, visada įsitikinkite, kad atpažinote juos teisingai, ir laikykitės bendrųjų saugaus grybavimo taisyklių.

Santrauka

Vasarinis baravykas yra vienas anksčiausiai pasirodančių ir vertingiausių Lietuvos grybų. Jį atpažinsite pagal šviesiai rudą, matinę, dažnai suskilinėjusią kepurėlę, šviesius nemėlynuojančius vamzdelius ir ryškų tinklelį visame kote. Ieškokite jo ąžuolynuose ir liepynuose nuo birželio iki rugsėjo. Būkite atidūs, kad nesupainiotumėte su karčiuoju aitriuoju pušynbaravykiu. Daugiau valgomų grybų rasite mūsų grybų kataloge.

Patarimai, kaip rasti vasarinių baravykų

Vasariniai baravykai mėgsta šviesias vietas, todėl ieškokite jų ne tankiausiame miške, o pamiškėse, prie miško keliukų, laukymėse ir parkuose, kur seni ąžuolai ar liepos auga palaidai. Po šilto lietaus jie pasirodo greitai – kartais jau po 3–5 dienų. Karštą, sausą vasarą jų ieškokite drėgnesnėse vietose: prie griovių, upelių, pavėsingesnėse ąžuolynų dalyse. Grybai dažnai auga grupėmis po kelis, todėl radę vieną apžiūrėkite aplinką kelių metrų spinduliu. Ta pati vieta paprastai dera kasmet, todėl verta ją užsirašyti.

Paruošimas ir laikymas

Kepti, virti, troškinti, džiovinti, šaldyti, marinuoti. Kaip ir tikrinis baravykas.

Kada rasi

Augimo mėnesiai
MėnuoSauVasKovBalGegBirLieRgpRgsSpaLapGru
Rasi miške
pasitaiko piko metas

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo vasarinis baravykas skiriasi nuo tikrinio?

Jis pasirodo anksčiau, kepurėlė matinė ir šviesesnė, dažnai suskilinėjusi, o tinklelis dengia visą kotą.

Ar jis toks pat skanus?

Taip, daugelis grybautojų jį laiko lygiaverčiu tikriniam baravykui.

Aprašas parengtas remiantis: Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt), Vikipedija (angl.). Atnaujinta 2026-11-07.

Panašiose vietose auga