Sieringoji kempė
Laetiporus sulphureus
Dar vadinamas: geltonoji kempė, sieros kempė, miško višta
Sąlygiškai valgomas. Valgomas tik po tinkamo apdorojimo (nuovirimo, mirkymo). Neapdorotas gali sukelti apsinuodijimą.
Atpažinimo požymiai
Patikrinkite visus punktus, o ne vieną. Vienas sutampantis požymis nieko nereiškia — būtent taip įvyksta dauguma apsinuodijimų.
- Kepurėlė
- Vėduoklės ar liežuvio formos lentynos, 10–40 cm, susiliejusios į didelius kuokštus; viršus oranžinis, kraštas ryškiai sieros geltonas, banguotas.
- Apatinė dalis
- Poros labai smulkios, sieros geltonos.
- Kotas
- Koto nėra, lentynos auga iš bendro pagrindo ant medžio.
- Minkštimas
- Jaunas – sultingas, minkštas, baltai gelsvas, išspaudus išteka gelsvo skysčio; senas – trapus, kreidinis, baltas.
- Sporų atspaudas
- Baltas
- Kvapas
- Malonus, grybiškas, kartais rūgštokas.
- Kur auga
- Ant gyvų ir negyvų lapuočių: ąžuolų, gluosnių, tuopų, vyšnių, kartais ant spygliuočių.
Sieringoji kempė yra vienas ryškiausių Lietuvos miškų ir parkų grybų. Jos sieros geltonumo ir oranžinės lentynos ant seno ąžuolo ar gluosnio matomos iš toli ir primena keistą skulptūrą. Daug kur pasaulyje ji vadinama „miško višta“, nes jauna, iškepta, savo tekstūra ir net skoniu primena vištieną. Vis dėlto tai grybas, su kuriuo reikia elgtis atsargiai: valgomos tik jaunos dalys, ne nuo visų medžių, ir ne visiems ji tinka.
Lotyniškas pavadinimas Laetiporus sulphureus reiškia „ryškiai poruotas, sieros spalvos“. Tai puikiai apibūdina šį grybą, kurio net apatinė, porėta pusė yra ryškiai geltona.
Kaip atpažinti sieringąją kempę
- Forma. Auga lentynomis, kurios dažnai susilieja į didelius, kelių aukštų kuokštus. Atskiros lentynos vėduoklės ar liežuvio formos, 10–40 cm pločio, 1–4 cm storio. Visas kuokštas gali sverti kelis ar net keliolika kilogramų.
- Spalva. Viršus oranžinis ar oranžiškai geltonas, kraštai ryškiai sieros geltoni. Senstant grybas blunka ir tampa blyškiai gelsvas, vėliau beveik baltas.
- Paviršius. Švelniai aksominis ar lygus, kartais raukšlėtas, kraštas banguotas, storas ir apvalus.
- Apatinė pusė. Labai smulkios, plika akimi vos įžiūrimos poros, sieros geltonos spalvos. Lakštelių nėra.
- Minkštimas. Jaunų grybų minkštas, sultingas, baltai gelsvas, išspaudus išteka gelsvo skysčio. Senų – sausas, trapus, kreidinis, lengvai trupa.
- Sporų atspaudas. Baltas.
Kur ir kada auga
Sieringoji kempė yra medienos ardytoja, sukelianti rudąjį puvinį. Ji auga ant gyvų, nusilpusių ir negyvų lapuočių medžių. Lietuvoje dažniausiai randama ant ąžuolų, gluosnių, tuopų, kartais ant vyšnių, kriaušių, liepų, beržų ar kitų medžių. Ją galima pamatyti senuose ąžuolynuose, upių pakrantėse, parkuose, alėjose, senose sodybose ir net miesto gatvėse.
Sezonas prasideda gegužės pabaigoje ar birželį ir trunka iki rugsėjo. Daugiausia šviežių vaisiakūnių būna birželį–liepą, ypač po šiltų lietų. Vėliau grybai pasensta, išblunka ir sutrupa, tačiau jų likučių ant medžių galima pamatyti iki žiemos. Ant to paties medžio sieringoji kempė dažnai auga kelerius metus iš eilės, todėl radus gerą vietą verta ją užsirašyti. Kaip tai daryti, rašoma straipsnyje apie grybautojo užrašus.
Su kuo galima painioti
Sieringoji kempė dėl savo spalvos ir formos yra gana išskirtinė. Vis dėlto ją kartais painioja su kitais ant medžių augančiais grybais:
- Kitos kempės. Kai kurios kitos lentyninės kempės gali būti gelsvos ar oranžiškos, tačiau jos dažniausiai plonesnės, kietesnės ir nėra tokios ryškios sieros spalvos.
- Raudonasis ar oranžinis sluoksniuotis. Plonesnės, smulkesnės ir kietesnės lentynos ant šakų.
- Gauruotoji skylėgė (Inonotus hispidus). Auga ant lapuočių, yra rusva ar rudai geltona, gauruota, o ne lygi, ir vėliau tampa beveik juoda.
- Didžioji kempė (Meripilus giganteus). Auga rozetėmis prie bukų ir ąžuolų pagrindo, yra ruda, o paspausta juoduoja.
Pagrindinė taisyklė: sieringoji kempė yra ryškiai sieros geltona ir oranžinė, auga lentynomis ant medžio, turi geltonas poras ir sultingą, gelsvą jauną minkštimą. Jei grybas ne toks, jo nerinkite.
Ar sieringoji kempė valgoma
Sieringoji kempė priskiriama sąlygiškai valgomiems grybams. Jauni, minkšti lentynų kraštai yra valgomi, gerai juos termiškai apdorojus. Tačiau yra keletas svarbių išlygų:
- Tik jauni grybai. Valgomi tik tie kraštai, kurie lengvai pjaunasi peiliu, yra sultingi ir minkšti. Senos kempės tampa kietos, kreidinės, kartokos ir sunkiai virškinamos.
- Medis yra svarbus. Nerinkite sieringosios kempės, augančios ant kukmedžių, spygliuočių, robinijų ar kitų nuodingų medžių. Manoma, kad grybas gali perimti dalį medžio medžiagų, o ant spygliuočių augantys grybai kai kuriems žmonėms sukėlė sunkesnių virškinimo sutrikimų.
- Individuali reakcija. Kai kuriems žmonėms net jauna, gerai paruošta sieringoji kempė sukelia pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą ar alergines reakcijas. Todėl pirmą kartą ragaukite tik nedidelį kiekį.
- Tik termiškai apdorota. Žalia kempė gali sukelti virškinimo sutrikimų.
Kaip rinkti
Peiliu nupjaukite tik jaunų lentynų kraštus – maždaug 5–10 cm nuo krašto, kol minkštimas lengvai pjaunasi ir yra sultingas. Arčiau medžio esanti dalis paprastai kieta ir pluoštiška, todėl ją palikite. Grybas turi būti šviežias, ryškios spalvos, be vabzdžių ir pelėsio. Jei išspaudus nebeišteka skysčio, o minkštimas trupa, grybas per senas.
Nerinkite sieringosios kempės nuo medžių, augančių prie judrių kelių, pramonės teritorijų ar purškiamų sodų. Miestuose augantys grybai gali kaupti teršalus.
Kaip paruošti
Surinktus kraštus nuvalykite, supjaustykite juostelėmis ar gabalėliais. Daugelis gaminančių pirmiausia grybą 10–15 minučių pavirina pasūdytame vandenyje, nukošia, o tada kepa. Tai padeda suminkštinti tekstūrą ir gali sumažinti virškinimo sutrikimų riziką.
- Kepta kaip vištiena. Pavirtas juosteles apvoliokite kiaušinyje ir džiūvėsėliuose ar tešloje ir kepkite aliejuje iki auksinės spalvos.
- Troškinta. Su svogūnais, česnaku ir grietine ar grietinėle. Tinka prie makaronų ar ryžių.
- Sriubose ir troškiniuose. Gabalėliai išlaiko formą ir suteikia patiekalui sotumo.
Sieringąją kempę galima užšaldyti, prieš tai pavirus ar apkepus. Džiovinta ji tampa kieta ir praranda savo tekstūrą. Daugiau apie užšaldymą rasite gide kaip šaldyti grybus.
Vaidmuo gamtoje
Sieringoji kempė sukelia rudąjį širdies puvinį: ji ardo kamieno vidurį, o mediena tampa ruda, trapi ir suskilinėja į kubelius. Medis kurį laiką gali augti toliau, tačiau jo kamienas silpsta ir gali nulūžti. Seni ąžuolai, kurių vidus išpuvęs dėl šio grybo, tampa drevėtais medžiais, kuriuose gyvena pelėdos, šikšnosparniai, retieji vabalai. Taigi, nors miškininkams ir parkų prižiūrėtojams ši kempė yra kenkėja, gamtai ji labai naudinga.
Jei sieringąją kempę pastebėjote ant medžio prie namų ar takų, verta pasikonsultuoti su arboristu: medis gali būti pažeistas labiau, nei atrodo iš išorės.
Saugumo priminimas
Sieringoji kempė nėra grybas, nuo kurio pradedantiesiems vertėtų pradėti ragauti laukinius grybus. Jei nuspręsite ją išbandyti, laikykitės visų atsargumo priemonių, ragaukite nedidelį kiekį ir neduokite jos vaikams. Visada vadovaukitės bendromis saugaus grybavimo taisyklėmis. Jei po valgio pasireiškė negalavimų, kreipkitės į apsinuodijimų informacijos tarnybą ir pasilikite grybo likučius.
Įdomūs faktai
- Vienas sieringosios kempės kuokštas gali sverti daugiau nei 20 kilogramų.
- Šiaurės Amerikoje ji tokia populiari, kad jos ieško specialiai organizuotose grybavimo išvykose, o restoranuose ji kartais patiekiama kaip vegetariškas vištienos pakaitalas.
- Seni, išblukę grybai kartais naktį tarsi švyti blyškia spalva, todėl kai kur liaudyje jie laikyti paslaptingais.
- Mokslininkai tiria sieringosios kempės pigmentus ir fermentus, kurie gali būti naudingi pramonėje.
Pastebėję šį grybą, atkreipkite dėmesį į medį, ant kurio jis auga, ir datą: taip kitais metais lengviau rasite naujų vaisiakūnių.
Santrauka
Sieringoji kempė yra ryškiai geltona ir oranžinė lentyninė kempė, auganti ant ąžuolų, gluosnių ir kitų lapuočių nuo gegužės iki rugsėjo. Ją lengva atpažinti pagal spalvą, smulkias geltonas poras ir sultingą jauną minkštimą. Valgomi tik jauni kraštai nuo lapuočių, gerai termiškai apdoroti, ir tik nedideliais kiekiais, nes kai kuriems žmonėms ji netinka. Net jei neketinate jos valgyti, sieringoji kempė yra vienas įspūdingiausių vasaros grybų, kurį verta pamatyti ir nufotografuoti.
Nerinkite nuo kukmedžių, spygliuočių ir robinijų. Kai kuriems žmonėms sukelia virškinimo sutrikimų ar alergiją.
Paruošimas ir laikymas
Valgomi tik jauni, minkšti lentynų kraštai, gerai iškepti ar išvirti. Pirmą kartą ragauti nedidelį kiekį.
Kada rasi
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Rasi miške |
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl ji vadinama miško višta?
Iškepta jauna kempė savo tekstūra primena vištieną.
Ar galima valgyti seną kempę?
Ne, sena tampa kreidinė, kieta, karti ir sunkiai virškinama.
Aprašas parengtas remiantis: Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt), Vikipedija (angl.). Atnaujinta 2026-11-07.