Žvynuotasis mėšlagrybis
Coprinus comatus
Dar vadinamas: mėšlagrybis, rašalinis grybas, advokato perukas
Valgomas. Tinkamas maistui tinkamai paruošus. Vis tiek būtina 100 % atpažinti.
Atpažinimo požymiai
Patikrinkite visus punktus, o ne vieną. Vienas sutampantis požymis nieko nereiškia — būtent taip įvyksta dauguma apsinuodijimų.
- Kepurėlė
- 5–15 cm aukščio, iš pradžių kiaušinio ar cilindro formos, vėliau varpelio, balta su gauruotais rusvais žvyneliais, viršūnėlė rusva.
- Apatinė dalis
- Lakšteliai labai tankūs, laisvi, iš pradžių balti, vėliau rausvėja ir juoduoja, ištirpsta į juodą skystį.
- Kotas
- 10–30 cm, baltas, tuščiaviduris, lygus, su judriu siauru žiedu apačioje.
- Minkštimas
- Baltas, minkštas, plonas.
- Sporų atspaudas
- Juodas
- Kvapas
- Švelnus, malonus.
- Kur auga
- Pievose, ganyklose, pakelėse, parkuose, vejose, kompostuose ir kitose trąšiose vietose.
Žvynuotasis mėšlagrybis yra vienas savičiausių valgomų grybų. Jauni jis primena baltą, gauruotą kiaušinį ar cilindrą, styrantį iš žolės, o subrendęs savaime ištirpsta į juodą, rašalą primenantį skystį. Dėl šios savybės anksčiau iš jo net buvo gaminamas rašalas. Nors pavadinimas skamba nepatraukliai, jaunas žvynuotasis mėšlagrybis vertinamas dėl švelnaus, subtilaus skonio ir daug kur laikomas delikatesu.
Lotyniškas pavadinimas Coprinus comatus reiškia „gauruotas mėšlagrybis“. Anglakalbėse šalyse jis vadinamas „gauruotuoju rašaliniu grybu“ arba „advokato peruku“, nes forma primena senovinius teisėjų perukus.
Kaip atpažinti žvynuotąjį mėšlagrybį
- Kepurėlė. 5–15 cm aukščio ir 3–6 cm pločio, iš pradžių kiaušinio, vėliau cilindro ar varpelio formos. Balta, padengta gauruotais, atsikišusiais rusvais žvyneliais. Viršūnėlė lygi, šviesiai ruda. Senstant kraštas rausvėja, juoduoja ir pradeda tirpti.
- Lakšteliai. Labai tankūs, laisvi, iš pradžių balti, vėliau rausvėja, galiausiai juoduoja ir suskystėja nuo krašto į viršų.
- Kotas. 10–30 cm aukščio, baltas, lygus, tuščiaviduris, viduje su plona plaušine gija. Apačioje yra siauras, judrus žiedas, kuris dažnai nuslysta žemyn.
- Minkštimas. Baltas, minkštas, plonas.
- Sporų atspaudas. Juodas.
Kur ir kada auga
Žvynuotasis mėšlagrybis mėgsta trąšias, žmonių paveiktas vietas. Jį galima rasti pievose ir ganyklose, vejose, parkuose, pakelėse, prie takų, ant komposto krūvų, naujai suformuotose vejose ar ten, kur neseniai buvo kasama žemė. Miške jis auga retai, nebent pamiškėse ir prie miško kelių. Skirtingai nei daug kitų grybų, jis nėra susijęs su medžiais, o minta dirvoje esančiomis organinėmis medžiagomis.
Grybai dažniausiai auga grupėmis, kartais dešimtimis ar net šimtais vienoje vietoje. Sezonas trunka nuo gegužės iki lapkričio, o daugiausia jų būna rugsėjį–spalį po lietaus. Šiltais rudenimis juos galima rasti net lapkričio viduryje. Kadangi grybas greitai auga ir greitai ištirpsta, ta pati vieta gali „derėti“ kelis kartus per sezoną.
Su kuo galima painioti
- Raukšlėtasis mėšlagrybis (Coprinopsis atramentaria). Pilkas ar pilkšvai rudas, be gauruotų žvynelių, kepurėlė raukšlėta, kiaušinio formos, auga kuokštais prie kelmų ar palaidotos medienos. Jis yra sąlygiškai valgomas, tačiau turi koprino: suvalgytas kartu su alkoholiu ar kelias dienas prieš jį sukelia veido paraudimą, širdies plakimą, pykinimą.
- Blizgantysis mėšlagrybis (Coprinellus micaceus). Smulkus, rusvas, su blizgančiomis dalelėmis, auga kekėmis prie kelmų.
- Jaunos musmirės. Nors forma skiriasi, pradedantieji kartais jaunus baltus grybus painioja. Musmirių lakšteliai lieka balti, kepurėlė neturi gauruotų žvynelių, o koto pagrinde yra gumbas su makštimi. Daugiau apie tai rasite aprašyme apie smailiakepurę musmirę.
- Jaunos skėtinės stambiažvynės. Skėtinė stambiažvynė jauna gali būti panašios formos, tačiau jos kotas margas, gyvatės odos rašto, o kepurėlė vėliau išsiskleidžia kaip skėtis.
Atpažinti padeda paprasta taisyklė: žvynuotasis mėšlagrybis aukštas, baltas, gauruotas, cilindro formos, jo lakšteliai pradeda rausti ir juoduoti, o sporų atspaudas juodas.
Kaip rinkti
Rinkite tik jaunus grybus, kurių kepurėlė dar uždara, tvirta, o lakšteliai visiškai balti. Jei lakšteliai jau rausvi ar juodi, grybas valgyti netinka. Nupjaukite grybą prie pagrindo ir atsargiai dėkite į krepšį, kad nesuspaustumėte. Svarbiausia – grybus paruošti per kelias valandas. Net šaldytuve jie greitai pradeda juoduoti ir tirpti. Kad sulėtintumėte procesą, galima nupjauti kotus ir laikyti grybus labai šaltai, tačiau geriausia juos gaminti iškart.
Kadangi mėšlagrybiai dažnai auga pakelėse ir miestuose, būkite atsargūs: grybai kaupia sunkiuosius metalus, ypač kadmį ir švino junginius. Nerinkite jų prie judrių kelių, pramonės teritorijų, šunų vedžiojimo aikštelių ir chemikalais purškiamų vejų.
Kodėl mėšlagrybis ištirpsta
Daugumos grybų sporos išbyra iš lakštelių ir pasklinda vėju. Žvynuotojo mėšlagrybio lakšteliai labai tankūs, todėl sporoms sunku iškristi. Grybas šią problemą sprendžia savitai: jis išskiria fermentus, kurie palaipsniui suardo lakštelius nuo kepurėlės krašto į viršų. Lakšteliai atsilenkia, sporos išbyra, o likusi dalis virsta juodu, sporų prisotintu skysčiu. Šis procesas vadinamas autolize. Jis prasideda vos tik grybas subręsta ir vyksta net nupjautame grybe. Todėl mėšlagrybiai nėra parduodami parduotuvėse – jų neįmanoma ilgai laikyti.
Juodas skystis buvo naudojamas kaip rašalas. Sumaišytas su vandeniu ir šiek tiek gvazdikėlių aliejaus, kad nesugestų, jis tikdavo rašyti ir piešti. Toks rašalas buvo naudojamas ir svarbiems dokumentams: jame matomos sporos leido nustatyti, ar parašas tikras.
Kaip paruošti
Jauni žvynuotieji mėšlagrybiai yra švelnaus, šiek tiek riešutinio skonio, minkšti ir sultingi. Prieš gaminant pašalinkite žemes, perpjaukite grybus išilgai ir patikrinkite, ar lakšteliai visiškai balti. Plauti juos nebūtina, užtenka nuvalyti.
- Kepti. Kepkite svieste su svogūnais 5–7 minutes, kol išgaruos skystis. Pagardinkite druska, pipirais ir petražolėmis. Puikiai tinka prie kiaušinienės ar ant skrebučio.
- Sriuba. Mėšlagrybių kreminė sriuba yra vienas klasikinių šio grybo patiekalų Vakarų Europoje.
- Troškinti. Su grietine ar grietinėle, kaip padažas prie bulvių ar makaronų.
- Omletas. Smulkiai pjaustyti kepti mėšlagrybiai su kiaušiniais ir žolelėmis.
Grybus valgykite tik termiškai apdorotus. Iškeptus mėšlagrybius galima užšaldyti, nes kepimas sustabdo autolizę. Plačiau apie tai rašoma gide kaip šaldyti grybus. Džiovinti juos sunku, nes džiūdami jie juoduoja.
Žvynuotasis mėšlagrybis ir alkoholis
Paprastai nurodoma, kad žvynuotajame mėšlagrybyje koprino, kuris sukelia reakciją su alkoholiu, nėra arba jo labai mažai. Tačiau kai kuriems žmonėms ir po šio grybo su alkoholiu pasireiškė nemalonių simptomų. Be to, jį lengva supainioti su raukšlėtuoju mėšlagrybiu. Todėl saugiausia valgant mėšlagrybius alkoholio nevartoti.
Maistinė vertė ir įdomūs faktai
Žvynuotajame mėšlagrybyje yra baltymų, skaidulų, kalio ir B grupės vitaminų, o kalorijų mažai. Mokslininkai tiria jo poveikį gliukozės kiekiui kraujyje. Įdomu ir tai, kad šis grybas gali „medžioti“: jo grybiena turi struktūras, kurios sugauna dirvoje gyvenančias mikroskopines kirmėles. Be to, mėšlagrybis yra toks stiprus, kad augdamas gali pakelti asfalto ar trinkelių dangą.
Ar galima užsiauginti mėšlagrybių
Žvynuotasis mėšlagrybis yra vienas grybų, kuriuos gana nesunku užsiauginti sode. Parduodama jo grybiena, kurią galima įmaišyti į kompostą, mėšlu ar šiaudais patręštą lysvę arba trąšią vejos dalį. Grybai pasirodo po kelių mėnesių, dažniausiai rudenį, ir toje pačioje vietoje gali augti kelerius metus. Kai kurie sodininkai pastebi, kad mėšlagrybiai savaime atsiranda šalia komposto dėžių ar naujų vejų. Tokiu atveju svarbu tikrai įsitikinti, kad tai žvynuotasis, o ne raukšlėtasis mėšlagrybis, ir kad sklype nebuvo naudojami pesticidai ar kitos cheminės medžiagos.
Savo sode užaugintus mėšlagrybius patogu rinkti tada, kai jie geriausi, ir iškart nešti į virtuvę. Tai bene geriausias būdas mėgautis šiuo greitai gendančiu grybu.
Jei mėšlagrybių pasirodė daugiau, nei galite suvalgyti, iškepkite juos su sviestu ir užšaldykite porcijomis. Taip jų skonį išsaugosite kelis mėnesius.
Santrauka
Žvynuotasis mėšlagrybis yra valgomas, baltas, gauruotas grybas, augantis pievose, vejose ir pakelėse nuo gegužės iki lapkričio. Valgomi tik jauni grybai su baltais lakšteliais, kurie paruošiami per kelias valandas po surinkimo. Subrendęs grybas ištirpsta į juodą skystį, kuris kadaise buvo naudojamas kaip rašalas. Rinkdami venkite užterštų vietų ir laikykitės saugaus grybavimo taisyklių.
Nerinkite prie judrių kelių: kaupia sunkiuosius metalus. Nepainiokite su raukšlėtuoju mėšlagrybiu, kuris su alkoholiu sukelia apsinuodijimą.
Paruošimas ir laikymas
Valgomi tik jauni, visiškai balti grybai. Paruošti per kelias valandas po surinkimo. Kepti, troškinti, į sriubas.
Kada rasi
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Rasi miške |
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl mėšlagrybis pajuoduoja?
Subrendę lakšteliai savaime suskystėja į juodą skystį – taip grybas paskleidžia sporas.
Ar galima jį laikyti šaldytuve?
Tik labai trumpai. Geriausia paruošti per kelias valandas po surinkimo.
Aprašas parengtas remiantis: Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt), Vikipedija (angl.). Atnaujinta 2026-11-14.