Kaip atpažinti musmires: požymiai, kurie gali išgelbėti gyvybę

Musmirės yra svarbiausia grybų gentis, kurią turi pažinti kiekvienas grybautojas. Būtent jos sukelia daugumą mirtinų apsinuodijimų grybais Europoje. Daugelis žmonių musmirę įsivaizduoja kaip raudoną grybą su baltais taškeliais, tačiau mirtinai nuodingos rūšys atrodo visai kitaip: jos būna žalsvos, alyvinės ar visiškai baltos. Todėl svarbu žinoti ne spalvą, o požymius, bendrus visoms musmirėms. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip atpažinti musmires, kokios rūšys auga Lietuvoje ir su kuo jos dažniausiai painiojamos.
Kodėl musmirės tokios pavojingos
Lietuvoje auga kelios mirtinai nuodingos musmirės: žalsvoji musmirė ir smailiakepurė musmirė. Jose esantys amatoksinai pažeidžia kepenis ir inkstus. Šie toksinai nesuyra verdant, kepant, džiovinant ar šaldant. Pirmieji simptomai pasireiškia tik po 6–24 valandų, kai toksinai jau spėja pakenkti organizmui. Užtenka vieno grybo, kad apsinuodijimas būtų sunkus. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje apsinuodijimo grybais simptomai.
Kitos musmirės, pavyzdžiui, paprastoji ir margoji musmirė, veikia nervų sistemą ir sukelia sumišimą, haliucinacijas, traukulius. Margoji musmirė gali sukelti sunkų apsinuodijimą.
Pagrindiniai musmirių požymiai
Musmirių gentis turi kelis bendrus požymius. Jų derinys leidžia atpažinti beveik bet kurią musmirę, nepriklausomai nuo spalvos.
1. Makštis koto pagrinde
Tai svarbiausias požymis. Jaunos musmirės auga iš „kiaušinio“ – bendrojo apvalkalo, kuris dengia visą grybą. Grybui augant, apvalkalas trūksta, o jo apatinė dalis lieka koto pagrinde kaip maišelis ar taurelė, vadinama makštimi. Kai kurių rūšių makštis aiški, maišelio formos, kitų – tik gumbas su keliais žiedais ar kraštu. Makštis dažnai būna paslėpta žemėje ar samanose, todėl nupjovus grybą peiliu jos nebematyti. Todėl abejotinus grybus reikia iškasti su visu koto pagrindu.
2. Žiedas ant koto
Dauguma musmirių turi plėvinį žiedą, panašų į sijonėlį, kabantį viršutinėje koto dalyje. Tai dalinio apvalkalo, kuris jauname grybe dengė lakštelius, liekana. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, makštinė musmirė, žiedo neturi, o seniems grybams žiedas gali nukristi.
3. Balti lakšteliai
Musmirių lakšteliai beveik visada balti ar labai šviesūs, laisvi, neprisitvirtinę prie koto. Jie nerausta ir netamsėja su amžiumi. Tai labai svarbu skiriant musmires nuo pievagrybių, kurių lakšteliai rausvi, vėliau rudi ar juodi.
4. Baltas sporų atspaudas
Visų musmirių sporų atspaudas yra baltas. Jei pievagrybio atspaudas tamsiai rudas, o musmirės baltas, šis paprastas testas gali išgelbėti gyvybę.
5. Kepurėlės liekanos
Ant daugelio musmirių kepurėlių matyti baltų ar pilkšvų karpų, dėmių ar plėvelių – bendrojo apvalkalo liekanų. Tačiau lietus jas gali nuplauti, todėl lygi kepurėlė dar nereiškia, kad grybas nėra musmirė.
Lietuvoje augančios musmirės
- Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides). Kepurėlė alyvinė, žalsva ar gelsvai žalia, kartais beveik balta, su tamsesnėmis radialinėmis gijomis. Lakšteliai balti, žiedas baltas, makštis didelė, maišelio formos. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, ypač prie ąžuolų, liepų, lazdynų. Mirtinai nuodinga.
- Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa). Visiškai balta, kepurėlė dažnai smaili ar asimetriška, kotas su žvynuotu paviršiumi, aiškia makštimi. Auga drėgnuose spygliuočių ir mišriuose miškuose. Mirtinai nuodinga.
- Paprastoji musmirė (Amanita muscaria). Raudona ar oranžinė kepurėlė su baltomis karpomis, baltas žiedas, gumbas su keliais žiedeliais. Nuodinga.
- Margoji musmirė (Amanita pantherina). Ruda kepurėlė su baltomis karpomis, gumbas su aiškiu kraštu. Nuodinga, kartais sunkiai.
- Citrininė musmirė (Amanita citrina). Gelsvai žalsva ar balta, su gelsvomis dėmėmis, kvepia žaliomis bulvėmis, gumbas su aiškiu kraštu. Laikoma nevalgoma.
- Rausvoji musmirė (Amanita rubescens). Rusva su pilkšvomis karpomis, pažeistas minkštimas rausta. Žalia nuodinga, o patyrę grybautojai kai kur ją renka, tačiau dėl painiojimo su margąja musmire pradedantiesiems nerekomenduojama.
- Makštinė musmirė (Amanita vaginata). Pilka ar rusva, su dryžuotu kepurėlės kraštu, be žiedo, su aiškia maišelio formos makštimi.
Su kuo musmirės dažniausiai painiojamos
Pievagrybiai
Tai dažniausia mirtina klaida. Jauna žalsvoji ar balta musmirė gali atrodyti kaip pievagrybis. Skirtumai: pievagrybio lakšteliai rausvi, vėliau rudi ar juodi, sporų atspaudas tamsiai rudas, o koto pagrinde nėra makšties. Musmirės lakšteliai visada balti. Daugiau – valgomojo pievagrybio aprašyme.
Ūmėdės ir žaliuokės
Žalsvoji musmirė gali būti painiojama su žaliomis ūmėdėmis ar žalsvomis baltikėmis. Ūmėdės neturi nei žiedo, nei makšties, jų minkštimas trapus kaip kreida, o kotas lūžta kaip obuolys. Visada iškaskite grybą su koto pagrindu.
Skėtinės stambiažvynės
Jauna skėtinė stambiažvynė gali priminti musmirę. Tačiau jos kotas margas, gyvatės odos rašto, žiedas judrus, nuslenkantis, o koto pagrinde makšties nėra.
Jauni pūkuočiai
Musmirės „kiaušinis“ gali atrodyti kaip baltas pūkuotis. Perpjovus pūkuotį, jo vidus vienalytis, baltas, be jokios struktūros. Musmirės kiaušinyje matosi būsimo grybo kontūras: kepurėlė, lakšteliai ir kotas. Todėl visus baltus apvalius grybus prieš valgant būtina perpjauti išilgai.
Liaudiški mitai apie musmires
Yra daug liaudiškų „patikrinimų“, kurie neveikia ir gali būti pavojingi:
- Sidabrinis šaukštas ar svogūnas nepatamsėja. Toksinai nekeičia nei sidabro, nei svogūno spalvos.
- Kirmėlės ir sraigės nevalgo nuodingų grybų. Netiesa. Daug gyvūnų minta musmirėmis be jokios žalos.
- Nuodingi grybai blogai kvepia. Žalsvoji musmirė kvepia silpnai ir net maloniai, o apsinuodiję žmonės pasakojo, kad ji buvo skani.
- Ilgai verdant nuodai išgaruoja. Amatoksinai atsparūs karščiui.
Kaip patikrinti abejotiną grybą: žingsnis po žingsnio
- Iškaskite visą grybą. Peiliu ar pirštais atsargiai atkaskite koto pagrindą ir išimkite grybą su makštimi ar gumbu.
- Apžiūrėkite koto pagrindą. Ar yra maišelio formos makštis, gumbas su kraštu ar žiedeliais?
- Patikrinkite žiedą. Ar ant koto yra plėvinis sijonėlis?
- Pažiūrėkite į lakštelius. Ar jie balti ir laisvi?
- Padarykite sporų atspaudą. Uždėkite kepurėlę ant tamsaus popieriaus kelioms valandoms. Baltas atspaudas yra įspėjamasis ženklas.
- Perpjaukite jaunus grybus. Ypač baltus ir apvalius.
Jei grybas turi bent du iš šių požymių – makštį, žiedą, baltus lakštelius ir baltą sporų atspaudą – laikykite jį musmire ir nerinkite. Taip pat nedėkite jo į krepšį kartu su kitais grybais, nes nuolaužos gali patekti tarp valgomų.
Saugumo taisyklės
- Nerinkite lakštinių grybų su baltais lakšteliais, jei nesate absoliučiai tikri dėl rūšies.
- Pradedantieji neturėtų rinkti baltų lakštinių grybų iš viso.
- Nerinkite jaunų, neišsiskleidusių grybų, kurių požymių dar nematyti.
- Nepasikliaukite vien programėlėmis ar nuotraukomis internete.
- Jei abejojate, grybą palikite miške.
Daugiau bendrų patarimų rasite straipsniuose kaip saugiai grybauti ir kaip atskirti valgomus grybus nuo nuodingų.
Ką daryti suvalgius įtartiną grybą
Jei įtariate, kad suvalgėte musmirę, nelaukite simptomų. Nedelsdami skambinkite apsinuodijimų informacijos tarnybai +370 5 236 20 52 arba 112, jei būklė sunki. Pasilikite grybų likučius ir pasakykite gydytojams, kada ir ką valgėte. Ankstyvas gydymas labai padidina išgyvenimo tikimybę.
Apibendrinimas
Žinoti, kaip atpažinti musmires, yra svarbiausias grybautojo įgūdis. Spalva nėra patikimas požymis: mirtinai nuodingos musmirės būna žalsvos, alyvinės ar baltos. Atkreipkite dėmesį į makštį koto pagrinde, plėvinį žiedą, baltus laisvus lakštelius ir baltą sporų atspaudą. Visada iškaskite grybą su visu kotu, perpjaukite jaunus egzempliorius ir nepasitikėkite liaudiškais mitais. Jei abejojate, grybą palikite miške.